KARŠČIAI – NE KLIŪTIS: „GILĖS“ ŽYGEIVIAI ĮVEIKĖ 145 KM

 Žygeivių ir folkloro klubas "Gilė", veikiantis Kauno Jono Pauliaus II gimnazijoje, mokslo metus užbaigė tradiciniu didžiuoju žygiu po Lietuvą. "Mokslo metai prie upės ne tokie karšti", – argumentavo klubo įkūrėjas Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos fizikos mokytojas Dobilas Juška.

Vasarį dvidešimt penkerių metų jubiliejų atšventęs klubas šįkart į žygį subūrė Jono Pauliaus II ir Ariogalos gimnazijų jungtines pajėgas. Iš viso į autobusą sėdo ir į pradinį žygio tašką išvyko 39 žygeiviai.

Startas – prie garsiųjų Krokulės šaltinių, nuo kur toliau žygis vingiavo maršrutu Užpaliai- Anykščiai- Andrioniškis- Ukmergė- Vepriai.

"Žygį drąsiai galima pavadinti kartų  žygiu – net šeši buvę giliukai žygiavo su savo vaikais. Jauniausiems dalyviams – aštuoneri, vyriausiam – šešiasdešimt", – vardijo D. Juška. 

Pirmas septynias dienas buvo judama pėsčiomis įveikiant per dieną 15 – 20 km., dvi paskutines – plaukte baidarėmis.  Viso nukeliauti 145 km,   aplankyti piliakalniai palei Šventąją, Puntukas, medžių lajų takas, gausybė kitų lankytinų vietų.

"Nepaisant nepakeliamų karščių, maršrutą įveikė visi žygeiviai nuo pirmokų iki vyriausiųjų giliukų. Namo visi parsivežėm gausybę įspūdžių, pušyno kvapą, laužo dainų skambesį, Šventosios upės vandens gaivą", – įspūdžius apžvelgė D. Juška.

Šis žygis, anot jo, dalyviams pasitarnavo keliais aspektais. "Pasak statistikos, vidutiniškai tėvai su savo vaikais bendrauja septynias minutes. Taigi, po žygio, dalyvavę tėveliai nuo bendravimo gali atsipūsti ilgus metus į priekį", – juokavo fizikas ir pridūrė, kad gali –  nereiškia – privalo.

Nepaisant nepakeliamų karščių, maršrutą įveikė visi žygeiviai nuo pirmokų iki vyriausiųjų giliukų.
Jis skaičiavo, kad per visus klubo gyvavimo metus nužygiuota tiek, kad sudėjus kiekvieno žygeivio nueitus kilometrus, būtų dukart apjuostas Žemės rutulys. 

Iš kur tiek? "Sezono uždarymo nebūna, nes žygiuojama ištisus metus – ir per vasaros karščius, ir per žiemos šalčius, ir per  rudens darganas", – pasakojo veiklus mokytojas. 

Per ketvirtį amžiaus klubo atstovams teko pabuvoti įvairiuose Lietuvos kampeliuose. Jau tradicija tapo kasmetiniai rudens, vasaros, žiemos, pavasario žygiai, kūrybinės stovyklos. Keliaujama ne tik pėsčiomis, ne kartą teko plaukti ir plaustais, jau nekalbant apie išskirtinius įspūdžius iš kelias dienas trunkančių su nakvyne gamtoje žiemos žygių. 

"Ilgiausi pagal laiką ir nukeliautą atstumą yra didieji vasaros žygiai. Laisvu nuo žygių metu dainuojama. Sudėjus visų  klubo narių dainavimo valandas gautųsi apie devynis metus vieno žmogaus dainavimo ištisą parą", – dėstė D. Juška.

"Gilės" nariai ne tik keliauja, bet ir šoka, groja įvairiais savos gamybos muzikos instrumentais: turi armonikų, smuikų, ragų, birbynių, skudučių, dambrelių, kanklių, lumzdelių, basedlę, manikarką, didžiaridu. 

"Gilė" įrašė septynias tradicinio ir post folkloro kompaktines plokšteles.

Klubo veiklą įvertino Lietuvos liaudies kultūros centras, skirdamas aukščiausias mėgėjų meno apdovanojimą "Aukso paukštę".

Skaitykite Kauno dienos straipsnį