Gimnazijoje laiką skaičiuos ir saulės laikrodis

Artėjant Kalėdoms į Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos kiemo pietinę sieną buvo užlaipintas saulės laikrodis.

Jo paskirtis, anot šios idėjos autoriaus gimnazijos fizikos mokytojo Dobilo Juškos, ne tiek laiką matuoti, kiek priminti, kad laikas niekad nesustoja, paskatinti pamąstyti apie savo gyvenimo akimirkų vietą ir prasmę begalinėje laiko tėkmėje. Teko pasukti galvą Laikrodžio aukštis – 1,25 m, plotis – 2 m. Laikrodžio gnomonas (rodyklė) nukreiptas į Šiaurinę žvaigždę, taigi, lygiagretus Žemės ašiai. Kuriant saulės laikrodį dėl jo specifikos teko nemažai padirbėti. D. Juška pasakojo, kad idealiausia vieta vertikaliajam Saulės laikrodžiui yra visiškai į Pietus atgręžta pastato siena. „Mūsiškio laikrodžio siena nuo idealo nukreipta apie aštuonis laipsnius į Rytus. Dėl to kalibruoti laikrodžio ciferblatą šioje situacijoje paprasčiausia yra žymint šešėlio vietą kas valandą. Ciferblato piešinys tampa asimetriškas, nuo ko jis darosi tik gražesnis. Manoma, kad ir žmogaus veidas gražus dėl to, kad šiek tiek asimetriškas“, – kalbėjo fizikas, pridūręs, kad giedrą dieną laikrodis rodys laiką, o apsiniaukusią puoš mokyklą. Tikslus saulės laikas, kaip aiškino mokytojas, kiekvienai vietovei yra vis kitas. Tačiau tam, kad jis rodytų šalies laiką, saulės laikrodį reikia kalibruoti pagal Vilniaus laiką. „Bekuriant laikrodį atsirado nauja problema. Mat Briuselio biurokratai sukiodami rodykles, laiko sąvoką suvėlė labiau nei Einšteinas su savo reliatyvumo teorija. Problemą bandyta spręsti pasirenkant vasaros laiką, besitikint, kad nugalės išrinktųjų sveikas protas, ir bus apsistota (jei bus apsistota) ties nuolatiniu vasaros laiku. Priešingam atvejui, valandų padalos užrašytos romėniškais skaitmenimis, kuriuos lengviau taisyti atimant ar pridedant lazdelę“, – aiškino D. Juška. „Viskam yra metas“ Gimnazijos saulės laikrodžio epigrafu pasirinkta esminė, Senojo Testamento Koheleto knygos frazė „Viskam yra metas“, tinkanti nusakyti visoms gyvenimo situacijoms. „Kur, jei ne gimnazijoje, šis posakis labiausiai tinka?“ – retoriškai pedagogas. „Metas sutinkant pirmoką tikėti, kad mokykla jį išleis geresnį nei priėmė (juk tam ir yra mokykla), ir metas išleidžiant abiturientą suvokti, kad tikrovė kai kada turtingesnė už mūsų vaizduotę. Metas pajusti, kokia kartais ilga pamoka, ir metas patirti, kokia trumpa savaitė, už ją trumpesni tik metai, o gal jaunystė, – vardijo fizikas ir vienas iš folkloro ir žygeivių klubo „Gilė“ vadovų bei įkūrėjas bei tęsė toliau. – Metas suprasti, kokios svarbios mokykloje įgytos žinios, ir metas suvokti, kad kur kas svarbiau yra tai, kas mumyse lieka, kai pamirštame viską, ką buvome išmokę. Metas rugsėjy prie mokyklos vartų sutikti pirmoką, nešiną pieštuku, trintuku, sąsiuviniu ar planšetiniu kompiuteriu, ir metas po dvylikos metų išleisti abiturientą, įgijusį vidurinį išsilavinimą, arba vidutinį išsilavinimą, arba neįgijusį nei to, nei ano, bet gavusį vidurinį išsilavinimą liudijantį dokumentą“. D. Juška aiškino, kad rodyklės šešėlio ilgis primins bėgančius metus, jos slinktis per ciferblato padalas – valandas. „Išsisklaidys Kalėdų laiko ilgiausių naktų tamsumos bei trumpiausių dienų ūkanos ir pamažu pritampantis prie sienos saulės laikrodis savo rodyklės šešėliu iš lėto skelbs Didįjį Pavasario pažadą – Velykų atostogas, o tada ne už kalnų ir Vasara. O gal tiktai jos laukimas...“ – dėstė mokytojas. Kirbėjo net 26 metus Anot D. Juškos, šis saulės laikrodis turėtų kaboti, kol tvers cementbetonio plokštė, įmerkta fasadiniais dažais, taigi tikrai ne vienerius metus. Idėja mokykloje įrengti saulės laikrodį jam kirbėjo net 26 metus. „1993 metais įėjęs pro 53-čios vidurinės mokyklos (dabartinės Jono Pauliaus II gimnazijos, aut.past.) vartus, norėdamas joje įsidarbinti, pamačiau kiemo pietinę sieną, ir pasvajojau, kad tai būtų puiki vieta saulės laikrodžiui įrengti. Nepraėjo nei trisdešimt metų, o svajonė jau įgyvendinta“, – įgyvendinus sumanymą istorija su jam būdingu ironišku prieskoniu pasidalijo D. Juška. Anot jo, seniausi saulės laikrodžiai žinomi nuo 4 tūkstantmečio prieš Kristų Egipte. Lietuvoje iki šių dienų išlikę seniausi Saulės laikrodžiai yra Kretingos vienuolyne (apie 1610 m.), Šiauliuose ant bažnyčios sienos (1625 m.), Pažaislio architektūriniame ansamblyje (apie 1700 m.), Švėkšnoje (XIX a.) įkurti saulės laikrodžiai. Kaune yra ne vienas saulės laikrodis. Jie puošia, pavyzdžiui, VU Humanitarinio fakulteto ir KTU Informacinių technologijų plėtros instituto sienas.

Skaityti daugiau dienraštyje "Kauno diena":