2020-ieji UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metai

2020 metus LR Seimas paskalbė UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metais.

Pasaulio paveldo sąrašą sudaro visai žmonijai reikšmingos ir išskirtinę visuotinę vertę turinčios kultūros ir gamtos paveldo vertybės, kurių šiuo metu yra 1121, esančios 167 valstybių narių teritorijose (2019-07-31 duomenimis). Kiekvienai valstybei yra didelė garbė ir atsakomybė savo šalyje turėti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių, kurios liudija išskirtinę žmonijos kultūrinę ir istorinę patirtį, svarbią jos raidą, yra tapatybės dalis. Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą yra įrašytos šios Lietuvos kultūros paveldo vietovės:

 

 

1. VILNIAUS ISTORINIS CENTRAS

Vilnius yra labiausiai į Rytus nutolusi Vidurio Europos sostinė. Daugiau kaip šešis šimtmečius miestas augo Rytų ir Vakarų kultūrų sankirtoje. Tai vienas didžiausių Europos senamiesčių – 359,5 ha plote yra 112 kvartalų, kuriuose išliko viduramžiams būdingas gatvių tinklas ir urbanistinė struktūra. Čia sugyvena gotika, renesansas, barokas ir klasicizmas. Gatves ir pastatus ženklina lietuvių, žydų, lenkų, rusų, vokiečių, baltarusių, karaimų ir totorių gyvenimo Vilniuje pėdsakai. 1994 m. istorinis Vilniaus centras buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip išskirtinis Centrinės Europos miestas.

https://www.unesco.lt/leidiniai/nuotraukos

 

2. KERNAVĖS ARCHEOLOGINĖ VIETOVĖ

Kernavės kultūrinis rezervatas – viena didžiausių archeologinių ekspozicijų po atviru dangumi (194,4 ha). Jame atspindėta baltiškojo regiono gyvenviečių civilizacija ir kultūra nuo epipaleolito iki viduramžių ir gynybinės sistemos raida. Penki įspūdingi piliakalniai ir gausūs archeologiniai radiniai byloja apie čia vykusius istorinius procesus ir kultūras, gyvavusias daugiau nei 10 tūkst. metų. Pagoniškos ir krikščioniškos kultūrų sąveikoje 13 a. pabaigoje – 14 a. pradžioje susiformavo ir porą šimtų metų gyvavo savitas viduramžių miestas. Tuo metu Kernavė tapo svarbiu politiniu ir ekonominiu centru – pirmąja Lietuvos valdovo rezidencija. Kernavės archeologinė vietovė 2004 m. įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

https://www.unesco.lt/leidiniai/nuotraukos

 

3. KURŠIŲ NERIJA

Kuršių nerija, esanti Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos teritorijoje, yra siauras pusiasalis (98 km ilgio, 0,4–4 km pločio), skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Tai unikalus vėjo, jūros ir žmogaus prieš 5 tūkst. metų suformuotas ir toliau besikeičiantis smėlingas ir miškingas pajūrio nerijos kultūrinis kraštovaizdis su mažomis pamario gyvenvietėmis, pasižymintis gamtos ir kultūros vertybių gausa. Įspūdingos smėlio kopos, miško zona su savita ekosistema, etninis ir architektūrinis paveldas suteikia „šiam kraštovaizdžiui savito primityvumo ir didingo grožio“ (Thomas Mannas). Kuršių nerija įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 2000 metais.

https://www.unesco.lt/leidiniai/nuotraukos

 

4. STRUVĖS GEODEZINIS LANKAS

Struvės geodezinis lankas – tai 2822 km ilgio trianguliacijos grandinė, kurią sudaro 258 trikampiai su specialiais ženklais pažymėtomis viršūnėmis, besitęsianti nuo Šiaurės Norvegijos iki Izmailo Ukrainoje, prie Juodosios jūros. 1816–1855 m. astronomo profesoriaus Frydricho Georgo Vilhelmo Struvės (1793–1864) atlikti Žemės dydžio ir formos matavimai buvo reikšmingas 19 a. išradimas. Šie tikslūs duomenys buvo svarbūs ne tik geodezijai, bet ir astronomijai, navigacijai ir kartografijai. 2005 m. 34 Struvės dienovidinio lanko geodeziniai punktai Lietuvoje, Baltarusijoje, Estijoje, Latvijoje, Norvegijoje, Moldovoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainoje, Suomijoje ir Švedijoje įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

 

UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimas siejamas su svarbiomis jubiliejinėmis datomis. 2019 m. Vilniaus istorinis centras minėjo 25 metų, Kernavės archeologinė vietovė – 15 metų, 2020 m. Kuršių nerija minės 20 metų, Struvės geodezinis lankas – 15 metų įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą sukaktį.

UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimas, tai raginimas iš naujo įvertinti turimą unikalų, pasaulinio masto Lietuvos kultūros paveldą, pažinti išskirtinio kultūros paveldo Lietuvoje istoriją, išplėsti jos prieinamumo ir dalyvavimo visuomenei galimybes.

 

 

Pagal https://www.unesco.lt parengė L. Povilaitienė